Elektroniniai ištekliai yra sudėtinė šalies kultūros paveldo dalis, ir turi būti saugoma ateities kartoms kaip ir dokumentai tradicinėse laikmenose. Lietuvos nacionalinė M.Mažvydo biblioteka 2002 metų spalio mėnėsį pradėjo kurti Lietuvo elektroninių išteklių archyvą, kuris numato lietuviškų interneto svetainių ir kitų elektroninių dokumentų archyvavimą ir svarbesniųjų katalogavimą.
Elektroninis išteklius: elektroninio pavidalo dokumentas, prieinamas per kompiuterinę technologiją. (Standartas ST690-2, document existing in an electronic form to be accessed by computer technology)
Elektroninių išteklių tipai:
autonominiai (off-line), turintys fizinę formą ir pateikti fizinėse laikmenose (diskeliuose, CD-ROM, DVD)
neautonominiai (on-line), kurie yra prieinami internete arba tam tikrame tinkle. Skiriama keletas neautonominių elektroninių išteklių rūšių:
statiniai, kurių forma ir turinys yra stabilus
kumuliaciniai, kurių turinys kinta, tačiau išlieka jų struktūra
dinaminiai, kurių forma ir/arba turinys pastoviai kinta per visą gyvavimo laikotarpį (pvz., interneto duomenų bazės)
Elektroninių išteklių atrankos principai ir kriterijai
Elektroninių išteklių atrankos principai ir kriterijai yra tokie patys kaip ir leidiniams kurie pateikiami į nacionalinį spaudos archyvą kaip privalomieji egzemplioriai. Elekroninio ištekliaus priklausomybė Lietuvos respublikai nustatoma pagal šiuos kriterijus:
geografinė padėtis, t.y., ištekliaus buvimo vieta pasauliniuose kompiuterių tinkluose, kuri atpažįstama pagal domeną"lt" interneto adrese
leidėjo vieta
autoriaus gyvenamoji vieta arba tautybė (neautonominių el. išteklių, esančių kituose domenuose, priklausomybės Lietuvai nustatymo atveju)
papildomai kaupiami elektroniniai ištekliai, kurie pateikia informaciją apie Lietuvą.
Elektroninių išteklių archyve nekaupiami:
įstaigų vidinio naudojimo duomenų bazės bei pavienių asmenų, nebaigti ir neoficialūs dokumentai, t.y. neprieinami ištekliai
viešo bendravimo tinkle produktai (elektronis paštas, tinklo naujienos, naujienų pokalbių grupės, neformalus bendravimas, įvairūs sąrašai, skelbimai, interneto žaidimai).
EI archyvo kaupimas
Viešai internete pasiekiami elektroniniai ištekliai į archyvą surenkami automatiškai harvesterio metodu. Pradedant nuo kelių pradinių tinklalapių, speciali programa seka juose esančiomis nuorodomis tol, kol apeinama visa lietuviško interneto sritis. Tokiu būdu bibliotekos serveryje per 2-3 savaites atsiduria lietuviškos interneto erdvės “momentinė nuotrauka”. Žinoma, negalima tikėtis tokiu būdu surinkti absoliučiai viską – dalis svetainių tuo metu gali būti nepasiekiamos. Visą .lt domeną numatyta archyvuoti kas pusmetį, papildomai surenkant periodinius interneto leidinius tuo periodiškumu kuriuo jie išeina – kasdien, kas savaitę ar mėnesį.
Dalis išteklių, įskaitant autonominius, į archyvą talpinami atskirai, gaunant juos iš leidėjų pagal sudarytas sutartis.
Dublin Core metaduomenys
Siūlome visiems elektroninių išteklių leidėjams naudoti Dublin Core metaduomenų standartą. Tai užtikrina efektyvesnį interneto išteklių katalogavimo procesą, o taip pat geresnį jų indeksavimą interneto paieškos sistemose. Standartą sudaro 15-os metaduomenų elementų rinkinys, kurio paskirtis yra palengvinti elektroninių išteklių suradimą. Sukurtas pirmiausia autoriams, kūrėjams, kad jie patys galėtų aprašyti išteklius tinkle.
Siūlome savo interneto tinklapiuose naudoti paruoštą automatinį elektroninių išteklių metaduomenų generavimo šabloną bei pateikiame Dublin Core elementų aprašymą.
Autorių teisių užtikrinimas
Elektroninių išteklių kūrėjai ir leidėjai privalo laikytis pasaulinių ir šalies teisinių reikalavimų (Berno Konvencija Dėl literaturos ir meno kūrinių apsaugos, Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymas). Biblioteka sutartyse su leidėjais nustato elektroninių išteklių naudojimo tvarką bei sąlygas. Teikdama elektroninę informaciją, esančią naconaliniame archyve, trečioms šalims, Biblioteka vadovausis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu. Prieiga prie elektroninių dokumentų bus derinama su autorių teisių saugotoju (leidėju).
Statistika
2002 metų pabaigoje EIA buvo sukaupti 1,5 mln. dokumentų iš 2,0 mln. URL interneto adresų, apimtis - 56 GB.
2003 metų gegužės mėnesį EIA buvo 2 mln. dokumentų iš 6,6 mln. URL. Bendras duomenų kiekis - virš 140 GB.
2004 metų rugsėjo mėnesį EIA buvo 7.8 mln. dokumentų iš 21 mln. URL. Bendras duomenų kiekis - virš 310 GB.
2005 metų lapkričio mėnesį EIA buvo 12.1 mln. dokumentų iš 28 mln. URL. Bendras duomenų kiekis - virš 570 GB.
2006 metų gruodžio mėnesį EIA buvo 14.2 mln. dokumentų iš 31,5 mln. URL. Bendras duomenų kiekis - virš 650 GB.
2007 metų spalio mėnesį EIA buvo 17.6 mln. dokumentų iš 35.3 mln. URL. Bendras duomenų kiekis - virš 790 GB.
EI archyve kaupiama apie 100 pavadinimų periodinių leidinių - elektroninių žurnalų, dienraščių, portalų.
Sukurta apie 2000 bibliografinių įrašų.
Kontaktai
El. pašto adresas: ei@lnb.lt. Šiuo metu EIA posistemėje dirba 3 žmonės:
|
Elektroninių išteklių kataloguotoja |
Genutė Jokubaitytė |
|
Privalomųjų egzempliorių gavimo konrolė |
Daiva Martinkutė |
|
Archyvo administratorius |
Artūras Sagidulinas |